„Mobilumo paketas“: verslo žlugdymas ar normalios darbo sąlygos?

jovita 2018 07 16 0
„Mobilumo paketas“: verslo žlugdymas ar normalios darbo sąlygos?

Liepos 13 d. Europos Parlamento Lietuvos biure įvyko diskusija „Permainos ES transporto politikoje ir numatomi pokyčiai Lietuvoje“. Renginio moderatorius Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius informavo, jog šiuo metu Europos Parlamente svarstomi teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti eismo dalyvius ES gerinant kelių infrastruktūrą, užtikrinti deramas darbo sąlygas, tinkamą socialinę apsaugą bei sąžiningą konkurenciją.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika kalbėjo apie Europos Komisijos parengtą „Mobilumo paketą“, kurį priėmus iš principo gali pasikeisti transporto sektoriaus rinka Lietuvoje. Pareigūnas informavo, kad lyginant su 2016 ir 2017 metus šalies transporto paslaugų eksportas išaugo 26,8 proc., sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė padidėjo 8 proc. Lietuvoje dirba 50 tūkst. vilkikų, iš kurių 50 proc. dirba užsienyje, krovininiame sektoriuje veikia 5370 vežėjų, yra įdarbinta 72 600 vairuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė, kad ministerijos pagrindinis galvos skausmas – vairuotojų darbo ir poilsio sąlygos. Anot jos,  šiuo metu vidutinis vairuotojų atlyginimas yra 542 eurai, o kita dalis mokama dienpinigiais, kurie nėra apmokestinami, ir dėl to vairuotojai praranda socialinės garantijas. Viceministrė informavo, jog prie Lietuvos trišalės tarybos veikia komisija transporto klausimams spręsti, kuri ir nagrinėja aktualiausius transporto sektoriaus klausimus. Jos teigimu, reikėtų pradėti kolektyvines derybas dėl šakinių kolektyvinių sutarčių, kaip tai yra padaryta kitose ES šalyse sprendžiant krovininio transporto vairuotojų problemas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Tomas Garuolis pabrėžė, jog Lietuvos vežėjams netinka siūlomos komandiravimo taisyklės, nes jos esą ne tik apsunkins apskaitą, bet ir skatins finansinę nelygybę tarp vairuotojų, kadangi jų pajamos (minimalus atlyginimas) labiau priklausys nuo komandiravimo krypties (Rytai/Vakarai), o ne nuo atlikto darbo.

Lietuvos vyriausybė laikosi pozicijos, jog minimalaus atlyginimo reikalavimas gali būti taikomas, tačiau tik panaikinus patekimo į rinką apribojimus. Europos Komisijos pasiūlymas, kad vairuotojai turėtų grįžti į savo registracijos šalį vieną kartą per 3 savaites, esą itin neigiamai paveiktų Lietuvos kelių transporto sektorių dėl papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Pagaliau, anot pranešėjo, „Mobilumo pakete“ visiškai nekalbama apie trečiąsias šalis: kaip jose būtų vykdomos EK patvirtintos taisyklės, kaip jų kontroliuojančios institucijos atlikinės pasiūlymuose numatytas vairuotojų ir įmonių patikras, ar jos keisis informacija su ES šalimis narėmis.

Šiuo metu, pasak T. Garuolio, Lietuvoje trūksta 10 tūkst., o Vokietijoje – apie 50 tūkst vairuotojų. Jo teigimu, jau šiuo metu nemažai krovininio transporto įmonių įregistruotos Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje ir moka mokesčius šioms šalims. Prognozuojama, jog įgyvendinant Mobilumo paketą bus atleista apie 160 tūkst. vairuotojų ir 69 tūkst. migruos į kitas šalis, – teigė pranešėjas.

Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė stebėjosi darbdavių skundais neva jie nerandantys vairuotojų, nors Darbo biržos duomenys rodo, jog transporto ir ryšių sektoriuje yra 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų, o ieškančių darbo šiame sektoriuje – 5 tūkst. „Kyla  klausimas, kodėl mes atsivežame darbuotojų iš trečiųjų šalių: ar todėl, kad mums trūksta vairuotojų, ar todėl, kad jie sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį?“, – retoriškai klausė ji.  J. Jančiauskienės teigimu, „Mobilumo paketą“ palaiko profesinės sąjungos, nes vairuotojai nepatenkinti darbo sąlygomis ir užmokesčiu. „Mes ne už verslo žlugdymą, o už normalias darbo sąlygas. Nenormalu, kai darbo sutartyse dažniausiai yra numatytas 521 euras atlyginimas, o dienpinigiai sudaro 1 tūkst. ir daugiau eurų“, – kalbėjo Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Bronius Bučelis teigė, jog kolektyvinės derybos su ,,Linava“ šiuo metu nevyksta, nors dar 2017 m. pasirašytas ketinimų protokolas dėl šakos kolektyvinės sutarties, kurioje būtų nustatyti krovinio transporto vairuotojų atlyginimų dydžiai.

Anot jo, dėl Mobilumo paketo su „Linava“ profesinės sąjungos diskutuoja jau nuo 2015 metų, o Europos transporto federacija ETF), matydama, kad darbdaviai nenori derėtis su profsąjungomis, pasiūlė Mobilumo pakete nustatyti minimalų atlyginimą vairuotojams, kuris yra didesnis už mokamą Lietuvoje. „Dėl to manyčiau, kad jeigu su „Linava“ susitarsime pasirašant šakinį susitarimą, apie tai informuosime ETF, tada ir Mobilus paketas Lietuvai gali pasikeisti, kaip tai padarė Estijos transporto profsąjungų federacija pasirašydami šakinę kolektyvinę sutartį. Laiko dar yra, nes Mobilumo paketo nepatvirtinus Europos Parlamente svarstymas nukeliamas į 2018 m. gruodžio 3-4 dienas, o Europos Komisijoje greičiausiai bus svarstomas tik 2019 m. viduryje, t.y. po įvykusių Europos Parlamento rinkimų“, – kalbėjo B. Bučelis.

Priėmus mobilumo paketą yra reikalaujama: Reglamento Nr. 561/2006 dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamento Nr. 165/2014 dėl vietos nustatymo tachografais keitimas; Direktyvos Nr. 2006/22/EB dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų keitimas, į ją perkeliant konkrečias su Direktyva Nr. 96/71/EB ir Direktyva Nr. 2014/67/ES susijusias kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisykles; Reglamento Nr. 1071/2009dėl bendrųjų profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisyklių ir Reglamento Nr. 1072/2009 dėl patekimo į rinką taisyklių keitimas; Direktyvos Nr. 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais keitimas;  Direktyvos Nr. 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (Eurovinjetės direktyva) keitimas; Direktyvos Nr. 2004/52 dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikos, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių mokesčių mokėjimo pažeidimus keitimas;  Reglamento dėl sunkiasvorių transporto priemonių CO2 emisijų ir kuro suvartojimo monitoringo keitimas; Direktyvos Nr. 202/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo keitimo (anglų k.).

Diskusijos video įrašas feisbuke.

Nuotr. (iš kairės): Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Tomas Garuolis.

Informaciją parengė Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Bronius Bučelis.

Leave A Response »