VILTIES ŽVAKUTĖS PRIE KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS

jovita 2019 09 24 0
VILTIES ŽVAKUTĖS PRIE KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS

2019 rugsėjo 21 dieną, šeštadienį, buvo švenčiama Miškininko diena. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos administracija kvietė paminėti miškų administravimo jubiliejų, o iš tikrųjų buvo švenčiamas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybinių miškų urėdijų šimtmetis. Prie Kauno miškų urėdijos administracinio pastato susirinko daugiau nei dvidešimt buvusių Kauno miškų urėdijos darbuotojų, uždegė vilties žvakutes prie skulptūrų, skirtų Kauno miškų urėdijos 80 ir 90 metų jubiliejams. Taip buvo paminėtas Kauno miškų urėdijos įkūrimo šimtmetis. Kauno miškų urėdijoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo veikė profesinė sąjunga, galiojo kolektyvinė sutartis. Lyginat tai kas buvo ir kas dabar vyksta, galima pasakyti, kad Kauno miškų urėdija buvo tikrai socialiai atsakinga įmonė, ko, deja, kol kas negalima pasakyti apie naujai sukurtą įmonę.

Kodėl trinama tautos istorija? Urėdijos buvo įkurtos 1918 – 1920 metais, jos pergyveno įvairius išbandymus, okupacijas, karus, reformas. Atkūrus šalies nepriklausomybę 1990 m., buvo atkurtos ir tarpukario Lietuvoje veikusių urėdijų darbo tradicijos, jos sėkmingai vykdė visas valstybės deleguotas funkcijas, užtikrino joms patikėtų miškų apsaugą, priežiūrą, atkūrimą, vykdė kompleksinę veiklą, patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose pilnai įgyvendino visus Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Urėdijos dirbo pelningai, kolektyvai turėjo gražias bendravimo tradicijas, tačiau 2017 m. ant miškininkų pasipylė nesibaigiančio melo ir šmeižto lavina, net aukščiausi šalies pareigūnai aktyviai dalyvavo miškininkų niekinimo akcijoje. Nežiūrint to, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nė vienas miškininkas nebuvo nuteistas už korupcinius nusikaltimus, visos urėdijos buvo išvadintos klestinčiaiss korupcijos židiniais, korupcijos sinonimais, taip pat sovietinio valdymo reliktais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais, kuriuos būtina sugriauti.

Dėl neparuoštos, nekompetentingai ir skubotai vykdytos miškų valdymo reformos daugiau kaip 1000 darbuotojų į urėdijas nesugrįžo, jie tapo bedarbiais, pašalpų prašytojais ar emigrantais, o šiemet miškininko profesiją pasirinko tik 16 Lietuvos moksleivių.

Dauguma miškininkų miškams atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį, gražiausius gyvenimo metus. Vietoj padėkos jie buvo pažeminti, apšmeižti ir išmesti iš darbo. Kai kurie aukščiausieji šalies vadovai dėl pinigų, valdžios ar garbės troškimo pamynė Lietuvos Respublikos Konstituciją, prarado paprasčiausią žmoniškumą.

Miškų įstatymo pakeitimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją. Priėmus šį skubotą įstatymą, nebuvo išspręstos pagrindinės miškų ūkio problemos, atvirkščiai, teisinis neapibrėžtumas, sukeltas chaosas atvėręs kelius asmenų piktnaudžiavimui bei miškų alinimui.  

Šimtą metų miškus saugojusių urėdijų sunaikinimas – tai tik didelių neigiamų pokyčių Lietuvos miškų ūkyje pradžia. Tai, ką miškininkai kūrė ilgus metus, gali būti sunaikinta artimiausiu metu.

Leave A Response »