Kaupimas pensijai: ką turi žinoti naujai įtrauktieji į kaupimą, jau kaupiantieji ir neapsisprendžiantieji

jovita 2020 06 04 0

1.       Nenorintieji kaupti, bet šiemet įtraukti į kaupimą;

2.       Norintieji kaupti ir gavusieji laišką iš „Sodros“, kad yra įtraukti į kaupimą;

3.       Norintieji kaupti, tačiau tokio laiško negavę;

4.       Jau kaupiantieji, tačiau kaupti nebenorintys;

5.      Nežinantys, ką daryti.

Straipsnyje taip pat aiškinamasi, kas apskritai yra ta II pensijų pakopa, kurioje dalyvauja net 1,3 mln. šalies gyventojų ir į kurią šiemet automatiškai buvo įtraukta dar daugiau gyventojų, sausio pradžioje turėjusių darbą ar dirbusių pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Prieš priimant sprendimą dėl pensijos svarbu ne tik žinoti, kokie yra pasirinkimai, tačiau kaip bus išmokami pinigai jau sulaukus pensinio amžiaus. Atsakymus rasite interaktyviame pasakojime.

Kas yra trijų pakopų pensijų kaupimo sistema

Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų kaupimo sistema.

I pakopoje pensijai kaupia visi dirbantieji. Kadangi visi dirbantieji moka mokesčius „Sodrai“, ji juos paskirsto dabartiniams pensininkams. Kai dabar dirbantys asmenys išeis į pensiją, jie gaus „Sodros“ pensiją, kurios dydis priklauso nuo dirbusio asmens atlyginimo dydžio ir stažo.

II pakopoje asmuo gali kaupti papildomai, taigi senatvėje jo pensija bus kiek didesnė. Kaupimas yra pusiau privatus, nes nuo asmens atlyginimo popieriuje 3 proc. pervedami į pensijų kaupimo bendrovę, o valstybė paskatina kaupiantįjį 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskata, kuri 2020 m. siekia 18,6 euro.

Pensijų reforma, dėl kurios dirbantieji iki 40 metų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti, apima būtent šią II pakopą.

III pakopa – visiškai savanoriškas kaupimas pensijai privačiuose pensijų fonduose. Kaupiantiesiems šioje pakopoje valstybė suteikia gyventojų pajamų mokesčių lengvatą, tačiau panorėjus išsiimti sukauptus pinigus iki pensinio amžiaus, šią lengvatą teks grąžinti.

Nenoriu kaupti, bet esu įtrauktas į kaupimą

Jeigu asmuo buvo įtrauktas į pensijų kaupimo II pakopą, tačiau kaupti nenori – jis iki liepos turi pateikti prašymą nekaupti, prisijungęs prie savo asmeninės „Sodros“.

Nusprendus atsisakyti, anot „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovės Daivos Gerulytės, galima atvykti ir į bet kurį „Sodros“ klientų priimamąjį. Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kas trejus metus gyventojai vėl automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, bet ne daugiau nei tris kartus. „Įstatymas numato, kad asmenys iki 40 metų kas trejus metus pakartotinai įtraukiami. Galbūt žmogus šiandien, būdamas 25-erių, kaupti nenori, bet, pakeitęs darbą, gaudamas didesnį atlyginimą ir būdamas 28-erių metų galės sau leisti papildomai kaupti“, – aiškina D. Gerulytė.

Nenoriu kaupti, bet praėjusiais metais jau buvau įtrauktas į kaupimą

Asmenys, kurie 2019 metais turėjo darbą, buvo iki 40 metų amžiaus ir nieko nedarė – buvo įtraukti į kaupimą. Praėjusiais metais tapę II pensijų pakopos dalyviais atsisakyti kaupti jau nebegalės ir privalės kaupti iki pati pensinio amžiaus. Įmokos į pensijų kaupimo bendrovę nuo atlyginimo nebus pervedamos tik tada, kai asmuo neturės darbo. Svarbu pažymėti, kad visi kaupiantieji II pakopoje taip pat turi galimybę pasinaudoti 12 mėnesių „atostogomis“ ir įmokų nemokėti. Ši pertrauka galės būti dalijama ir po mėnesį ar keletą mėnesių, tačiau asmuo negalės nekaupti iš viso daugiau nei metus per visą laikotarpį iki išėjimo į pensiją. Būtent tai, kad kaupimo nebebus įmanoma atsisakyti, nemažai naujai į pensijų kaupimą įtrauktų žmonių gali atbaidyti nuo noro kaupti. D. Gerulytė sako, kad tokia praktika, jog nenorintys kaupti – privalo imtis veiksmų, yra ir kai kuriose užsienio šalyse. „Dažnai žmonės neprisiruošia nueiti iki pensijų kaupimo bendrovės ir parašyti prašymą, kad jie norėtų pradėti kaupti. Dabar įstatymu tai leidžiama padaryti nieko nedarant, todėl didesnė žmonių dalis taip ir elgiasi. Jie nieko nepraneša ir automatiškai būna įtraukti. Labai didelė dalis neprisiruošia, o prisiruošti reikia kiek galima anksčiau, nes tada bus ilgesnis investavimo horizontas ir žmogus daugiau sukaups. Jeigu mes vieną eurą investuojame už vidutinę 5 proc. grąžą, kas yra akcijų rinkos grąža, ir kaupiame 20 metų, tas euras galiausiai pavirsta 2,6–2,7 euro. Jeigu bus kaupiama 40 metų, tas euras pavirs 7 eurais“, – sako D. Gerulytė. Anot „Sodros“ atstovės, automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą yra tarsi valstybės paskata gyventojams rūpintis savo pajamomis senatvėje.

Noriu kaupti ir šiemet buvau įtrauktas į pensijos kaupimo sistemą

Jeigu asmuo nori kaupti, paprastai tariant, – jam nieko daryti nereikia, nes po liepos 1 d. tokie asmenys automatiškai pradės kaupti pensijai. Pensijų kaupimo bendrovė jiems bus parinkta taip pat automatiškai iš 5 šalyje veikiančių bendrovių – „Swedbank investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“, „Luminor investicijų valdymas“ ir „INVL Asset Management“ (INVL), tačiau asmuo bet kada gali pasikeisti bendrovę ir sudaryti sutartį su kita. Anot Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo Tado Gudaičio, gyventojai yra paskirstomi tarp penkių pensijų kaupimo paslaugas teikiančių bendrovių. Jeigu dėl jam priskirtos bendrovės asmuo atskirai nesikreipia, vadinasi, jis sutinka, kad čia kaups pensiją, sako pašnekovas. „Pirmoji įmoka yra 2,1 proc. nuo atlyginimo popieriuje. Atitinkamai žmogus gaus 0,6 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo pensijai atsidėti. Ta įmoka per keletą metų išaugs iki 3 proc. ir dar valstybė pridės 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Taip pat žmogus turi galimybę nelaukti tų kelerių metų ir 3 proc. kaupti jau dabar“, – teigia T. Gudaitis. Taigi nuo pradedančiojo kaupti asmens kas mėnesį į pensijų kaupimo bendrovę bus pervesta 2,1 proc. įmoka nuo atlyginimo popieriuje. Kadangi valstybė nori paskatinti kaupti, ji tokiam kaupiančiajam kas mėnesį pridės 0,6 proc. nuo nustatytojo vidutinio atlyginimo šalyje, kuris šiuo metu siekia 1241 eurą. Kitąmet tiek kaupiančiojo procentas nuo jo atlyginimo, tiek valstybės dalis didės, kol taps taps maksimaliais ir sieks atitinkamai 3 ir 1,5 proc. Svarbu pažymėti, kad naujai į kaupimą įtraukti gyventojai gali kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kuri jiems yra paskirta, ir paprašyti kaupti iškart maksimaliai, t. y. skiriant 3 proc. nuo atlyginimo popieriuje. Tuomet tokie asmenys gali tikėtis ir didesnės valstybės paramos – 18,6 euro kas mėnesį.

Noriu kaupti, bet nebuvau įtrauktas į pensijos kaupimo sistemą

Kaupti norintys, bet „Sodros“ laiško negavę gyventojai gali bet kada patys sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Jie taip pat gali bet kada tapti III pakopos pensijų kaupimo dalyviais.

Nežinau, ką daryti – nerimauju dėl prastų pensijos fondų rezultatų

Vertindamas galimas rizikas žmonių sukauptoms lėšoms, T. Gudaitis sako, kad finansų rinkos labai greitai sureaguoja į tam tikrus neramumus, tačiau situacijai pasitaisius jos gana greit grįžta į savas vėžes. „Jeigu pažiūrėtume į šių metų perspektyvą, matėme, kad kovo mėnesį kritimai pensijų fonduose buvo gana dideli, bet jau per balandį jie „atšoko“ beveik perpus. Jeigu pažiūrėtume į bendrą pensijų fondų rezultatą nuo metų pradžios, jis kol kas yra neigiamas, bet situacija jau atrodo visai kitokiomis spalvomis, nei buvo kovą“, – tikina pašnekovas. Kaip vieną iš saugiklių T. Gudaitis įvardija ir vadinamuosius gyvenimo ciklo fondus, kuriuose pensijai kaupiantys asmenys paskirstomi pagal amžių. „Kuo esame jaunesni, tuo kaupiame rizikingiau ir per keliasdešimt metų galima daugiau ir išlošti, ir daugiau prarasti. Prieš pensinį amžių lėšos investuojamos gana konservatyviai, tad tam tikrų pasmukimų yra ir ten, bet tiek pakilimai, tiek pasmukimai yra ženkliai mažesni. Reikėtų nesiblaškyti, tęsti ilgalaikį tikslą ir taupyti pensijai“, – ragina T. Gudaitis. T. Gudaičio teigimu, per dešimtmetį vidutinė metinė grąžą asmeniui siekia apie 5 proc., tačiau, taigi pinigų „nesuvalgo“ infliacija. „Pažiūrėjus į infliaciją, matytume, kad tuo pačiu metu vidutinė infliacija buvo apie 3 proc. Kad ir kaip būtų, mums taupant pinigai nenuvertėjo. Ilgalaikėje perspektyvoje matyti, kad taupymas duoda rezultatų“, – tikina jis.

Mano pajamos mažos

Kadangi valstybės dalis, kiek ji prisidės prie kaupiančiojo lėšų, yra tokia pati visiems kaupiantiesiems ir sudaro 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo šalyje, mažas pajamas gaunančiam asmeniui kaupimas II pakopoje gali būti palankus vien dėl to, kad kone pusę sumos jam sukaups valstybė. „Valstybės paskata – 3 proc. nuo vidutinio atlyginimo yra ženkliai reikšmingesnė tada, kuomet gaunamos mažesnės pajamos. Žiūrint iš jauno žmogaus perspektyvos, tikėtina, kad karjeros pradžia yra gana žemame atlyginimų lygyje, todėl tai yra paskata, kodėl reikėtų pradėti dabar“, – kalba T. Gudaitis. Tačiau nereikia pamiršti, kad didėjant atlyginimui – didės ir suma, kuri bus skirta pensijos kaupimui, o atsisakyti kaupti asmuo jau nebegalės.

Mano pajamos didelės

Visai kitokia situacija susidaro jeigu asmuo uždirba didesnę už vidutinį darbo užmokestį (VDU) šalyje algą. Taip atsitinka todėl, kad kaupiantysis skiria 3 proc. įmoką kaupimui nuo savo atlyginimo popieriuje, o valstybė prideda 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje, kuris gali būti daug mažesnis. „Valstybės paskata uždirbant didesnį atlyginimą tampa santykinai mažesnė, – pripažįsta T. Gudaitis. – Iš kitos pusės, jei pasirinkčiau kitą taupymo būdą, pavyzdžiui, nuomočiau nekilnojamąjį turtą, mano pajamos būtų nuo pradžių apmokestinamos, o niekas 200 eurų paskatos tokiu atveju neįdeda (turi omenyje 18,6 euro valstybės paskatą kas mėnesį, kaupiant II pakopoje. Per metus susidaro kiek daugiau nei 200 eurų valstybės paskatos). Tai, ką man valstybė įdeda į pensijų sąskaitą, jau yra laimėjimas. Vieniems mažesnis, kitiems didesnis“, – kalba T. Gudaitis.

Kaip bus išmokėti pensijai sukaupti pinigai

Tai, kaip bus išmokėti pensijai sukaupti pinigai sulaukus pensinio amžiaus, priklauso nuo sukauptos sumos dydžio. Nuo šių metų liepos vienkartine išmoka lėšos išmokamos, kai sukaupiama lygiai 5 tūkst. eurų ar mažesnė suma. Anksčiau ši riba siekė 3 tūkst. eurų. Vienkartines išmokas išmoka pensijų kaupimo bendrovės, šie pinigai yra paveldimi.

Periodinėmis išmokomis sukaupti pinigai gyventojui sugrįžta, jei sukaupta suma yra didesnė nei 5 tūkst. eurų ir mažesnė nei 10 tūkst. eurų. Periodines išmokas iki pasibaigs sukaupti pinigai moka pensijų kaupimo bendrovės, šios lėšos yra paveldimos. Sukaupusieji daugiau nei 10 tūkst. privalės pirkti anuitetą – teisę gauti išmokas iki mirties. Šiuo metu yra trys anuitetų rūšys – standartinis pensijų anuitetas, standartinis su garantuojamu laikotarpiu, atidėtasis pensijų anuitetas. Nuo to, kokį pasirinksite, priklausys lėšų paveldimumas. Svarbu pabrėžti, kad sukaupus daugiau nei 60 tūkst. eurų, šią ribą viršijanti pinigų dalis gali būti išmokama asmeniui vienkartine išmoka. „Jeigu žmogus gerai uždirbo ir, tarkime, sukaupė 100 tūkst. eurų, dalį sumos jis galės išsiimti vienkartine išmoka, nes tą numato įstatymas. Taigi jeigu jis sukaups daugiau nei 60 tūkst., skirtumas tarp 60 tūkst. ir sukauptos sumos gali būti išmokamas vienkartine išmoka. Pensijų anuiteto atveju pensijų kaupimo bendrovė žmogaus vardu sukauptą turtą perveda į „Sodrą“, o „Sodra“ įsipareigoja kas mėnesį reguliariai mokėti išmokas iki žmogaus gyvenimo pabaigos“, – aiškina D. Gerulytė. Svarbu ir tai, kad šalia standartinio ir atidėtojo pensijų anuiteto šiemet atsirado dar viena pasirinkimo galimybė – standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

Leave A Response »