www.maistprofsajunga.lt

Mokytojus ypač papiktino streiko išvakarėse prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta mintis, kad darbinius santykius reikia spręsti „dialogo forma, o ne gatvėje“. Vilniaus S.Stanevičiaus mokyklos pedagogės tvirtino net nesvarsčiusios galimų akcijų gatvėse pamokų metu. Esą tai tebuvo laikinas darbo nutraukimas darbo vietoje, kai visi mokytojai sėdi savo darbo vietose ir kalbasi su mokiniais kokia nors tema.

Mokytojai išsakė nepasitenkinimą Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus elgsena. Nuolatinis kalbėjimas, kad vaikų mažėja, bet nieko nedarymas, sakymas, kad mokytojai gerai uždirba ir nėra jiems ko protestuoti, kad vyksta dialogas ir kad mokytojų balsas girdimas, mokytojams jau nusibodo. „Kodėl ministras mūsų, mokytojų, taip nemyli?“,- retoriškai klausė Kėdainių „Aušros“ pagrindinės mokyklos mokytojai.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovai vylėsi, kad ministerija vieną kartą liausis žaidusi viešųjų ryšių žaidimus. „Vietoj to, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pradėtų realias derybas, jis toliau žaidžia viešųjų ryšių žaidimus: neva vyksta darbas grupėse, neva visos švietimo problemos aptariamos, neva profesinių sąjungų reikalavimų mokytojai nepalaiko ar neva protesto akcijos rengiamos dėl politinių motyvų,“ – kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Vis tik konstruktyviam dialogui vilčių lieka. „Aš manau, kad bus pokyčių į gerąją pusę, bet jei ir toliau ministerija laikysis savo kietakaktiškos pozicijos, pradėsime kalbėti apie neterminuoto streiko organizavimą“, – antradienį žurnalistams sakė profesinės sąjungos lyderis.

Švietimo ir mokslo ministras ne kartą manipuliavo ir profesinių sąjungų reikalavimais. „Dar kartą kartoju, kad streiko reikalavimuose nėra prašymo didinti darbo užmokestį ar finansavimą švietimui. Yra reikalavimas iš esmės nebloginti darbo sąlygų ir neuždarinėti mokyklų“, – streiko reikalavimus dėstė A. Jurgelevičius.

Jo tvirtinimu, Lietuva turi nusistatyti prioritetą, kad, kaip deklaruojama, mokykla būtų arčiau mokinio. Pasak A Jurgelevičiaus, jei toks prioritetas yra, reikia skirti pakankamai daug lėšų mažų kaimo mokyklų išlikimui. „Šiandien Lietuvoje susiklosčiusi paradoksali situacija, kada deklaruojama, kad siekiama išsaugoti kaimą, kaimo mokyklas, bet realybėje daroma viskas atvirkščiai“, – tvirtino profsąjungos pirmininkas.

Žiniasklaida apie streiką:

http://www.alfa.lt/straipsnis/13852668/Lietuvoje.ispejamaji.streika.surenge.mokytojai=2012-02-21_10-41/

http://www.delfi.lt/news/daily/education/kol-mokytojai-streikavo-mokiniai-per-chemija-mokesi-lietuviu-kalbos.d?id=55771789

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadalyje-salies-mokyklose-vyksta-ispejamasis-streikas-56-197746#axzz1n65qT9pH

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/didziuju-miestu-pedagogai-neskuba-jungtis-prie-mokyklu-streiko-56-197547#axzz1n65qT9pH

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/streiko-metu-mokytojai-mokiniams-pasakojo-apie-pilietiskuma-ir-jo-stoka-56-197790#axzz1n65qT9pH

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=5963888

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/gintaras_steponavicius_mokytojai_nezino_ko_nori/

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-21-mokytoju-atstovai-ispejamuoju-streiku-siekia-kompromisu-su-smm/77401

http://www.sekunde.lt/panevezio-naujienos/nuo-nedarbo-smeklos-gelbejosi-streiku/

http://www.santarve.lt/aktualijos/ispejamasis-svietimo-darbuotoju-streikas-mazeikiuose-ivyko/

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/uostamiescio-mokytoju-streikas-finansu-duobeje-409772

http://www.plungiskis.lt/plunges-naujienos/naujienos/siandien-prasidejo-ispejamasis-mokytoju-streikas/

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/per-mokytoju-streika-mokiniai-ziurejo-filma-409563

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/per-uzgavenes—ispejamasis-mokytoju-streikas-691718/

http://www.kmintys.lt/?psl=1psl&id=3155

www.svietimoprofsajuga.lt

Taupymas vyksta valstybinių lygiu. Bet… Mokinio krepšelis bus mažinimas nuo rugsėjo 1 d., o kai kurių mokyklų pedagogai jau dabar gavo įspėjimus, kad bus keičiamos darbo sąlygos. Jau žinome, jog bus mažinamos lėšos kvalifikacijos kėlimui, būreliams ir kt. Tik koeficiento kol kas pažadėjo nemažinti.

Iš pirmo žvilgsnio, toliau nuo mokyklos esančiam žmogui, gali atrodyti, jog taip ir reikia: vaikų mažėja, tai ką jau bedarysi. Tačiau realiai ši situacija mokytojui užčiaupia net burnas. Kokios gali bebūti diskusijos bet kokiu klausimu, kai žinai, jog bet kada gali atsidurti tarp išspirtųjų? Jei tikėti pastaruoju metu parengtu Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012- 2015 metų bendruoju planu, tai 2012 metais rajono mokyklose dėl mokinių mažėjimo ir būsimų struktūrinių pokyčių mažės 47 mokytojų etatai. Neliks vieno mokyklos direktoriaus ir 4 direktoriaus pavaduotojų ugdymui. 2013 metais mažės dar 8-iais mokytojų etatais, 2014 metais- 3-imis, 2015 metais- 13-ka mokytojų etatų. Argumentas, jog nuolat mažėja mokinių, neleido išlikti ir Raseinių pagrindinei mokyklai.

Tik kažin, ar labai daug sutaupysime? Juk tiems mokytojams reikės mokėtų išeitines. Tiesa, ir šiuo atžvilgiu mokytojai liks nuskriausti, nes pastaruoju metu labai mažėjo darbo krūviai, kitam gal trečdalis anksčiau turėtų pamokų bebuvo likę. Krūviai mažėjo ne dėl mokytojo kaltės, bet išeitinės bus skaičiuojamas nuo sumažėjusio krūvio. Darbo kodekso 125 str. leistų šią skriaudą spręsti „šalių susitarimu“, bet savivaldybėje sako, jog lėšų tam nėra. Su tuo būtų galima ir sutikti, jei čia pat nevyktų priešingi dalykai- savivaldybė sumanė steigti dar vieną vaikų darželį. Mokyklose vaikų katastrofiškai mažėjo, o darželyje jų bus? Ir bus tiek,  kad prireikė net naujos švietimo įstaigos?

Pagal čia jau minėtąjį mokyklų pertvarkos planą, vaikų skaičius ir toliau Raseiniuose mažėja. Jei lygintume praėjusius metus su 2001-aisiais, ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 965. Tai- bauginantys skaičiai, su kuriais negalima nesikaityti. Už tai sumanymas steigti naują vaikų darželį man atrodo šiek tiek abejotinas. Aš jokiu būdu nesakau, jog naujo darželio nereikia. Gal jų net dviejų reikia? Bet kur argumentai, galintys mane tuo įtikinti? Ar kas nors girdėjote, kad bus Raseiniuose dar vienas vaikų darželis? Sako, tėvai prašo. Kiek tų tėvų prašo? Ar buvo nors kokia apklausa tuo klausimu? O gal kitaip aiškintasi? O gal užteko vienos mamytės laiško ir R.Ačo noro?

Kliūva ir tai, jog sprendimo projekte nėra net nurodyta vieta, kur galėtų būti naujasis darželis. Jei tai planuojama padaryti pastate, kur yra Katalikiškosios dvasios klasės (apie ką neoficialiai jau kalbama), būtų atimta teisė ir galimybė gausiausiai gyvenamoje miesto teritorijoje užtikrinti mokymosi prieinamumą bent mažiausiems mokiniams. (Juk Raseinių pagrindinė mokykla 2012 metais likviduojama).

Perkelti Katalikiškos dvasios klases į Raseinių pagrindinės mokyklos pastatą (o tai jau yra padaryta dėl „Saulutės“ darželio renovacijos) prieštarautų ne kartą mokyklos uždarymo šalininkų teiginiams, kad Raseinių pagrindinė mokykla ir Prezidento Jono Žemaičio gimnazija yra po vienu stogu ir tuo blogina abiejų mokyklų egzistavimo kokybę. Nors oponentai tada sakė, jog pagrindinė mokykla yra atskirame pastate, tačiau valgykla ir sporto sale abi mokyklos naudojosi bendrai. Taigi, įvykus tokiam perkėlimui, sąlygos Katalikiškos dvasios mokyklos mokiniams akivaizdžiai pablogėtų. Nevalia nepastebėti ir to, jog gimnazijoje, didėjant moksleivių skaičiui, neišvengiamai reikės papildomų patalpų. Tad kai viską krūvon sudėlioji, imi nebesuprasti tokių valdžios užmačių. Jau visa virtinė metų švietimo įstaigos raginamos taupyti, veržtis diržus, neva ekonominiais motyvais grindžiant daromos pertvarkos, o tuo pat metu be jokių diskusijų steigiamas naujas darželis. Dar viena papildoma finansinė našta kraunama rajono biudžetui. Labai gerai žinau, kad Raseiniuose vaikų darželiuose vietų nėra per daug, kad į juos vaiką patalpinti nėra lengva, bet gal šią problemą galėtų padėti išspręsti privačių darželių atsiradimas? Gal reikėtų sudaryti sąlygas, kad jie tokie kurtųsi, užuot puolus steigti naują įstaigą?

Manęs net nestebina, o jau glumina mūsų valdžios baimė diskusijoms. Bet juk tik ginčuose, diskusijose gali gimti tikra tiesa. Nedemokratiškas valdymo stilius kelia daug įtampos, o jos ypač šiandien taip niekam nereikėtų.

O dabar trupučiuką norėčiau pakalbėti kaip eilinis pilietis. Ar jūs kada girdėjote, kad mūsų meras būtų kur nors suklydęs? Aš nesu girdėjęs. Skaitau „Veide“ jo reklaminį, skaitau „Alio Raseiniuose“ ir visur tas pats argumentas, kodėl reikėjo savivaldybėj pertvarkos- nagi vienas darbuotojas nemokėjo dirbti kompiuteriu. Ir dėl to vieno prireikė visos pertvarkos?

Bet už tai net šiurpu skaityti šiandienos „kompetentingųjų“ pasisakymus. Skaitau vicemero S.Vaičiaus kalbą, išrėžtą rajono tarybos posėdyje apie Tėvynės meilę ir atsistebėti negaliu- iki tokio nusišnekėjimo net Kauno Šustauskas nebuvo priėjęs. Paskaitykim drauge: „…kai kurios jėgos, norėdamos sumenkinti mūsų valstybės autoritetą, prieš valstybines šventes -Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją- propaguoja nieko bendro neturinčias su mūsų istorija, tradicijomis ir etnokultūra šventes Valentino ir Tarptautinę moters dieną. Su meilės diena nusitaikyta į jautriausią visuomenės grandį moksleiviją ir jaunimą….“ Jei vicemeras mokėtų gerai naudotis kompiuteriu, jis, be abejo, internete lengvai rastų, kas toks buvo šventas Valentinas, ką reiškia toji diena.

Skaitykime toliau. „… kai patriotiškumas yra žemo lygio, tai tų, kurie bendradarbiauja su okupantais- stribų, gretos žymiai pagausėtų.“ Pagal vicemerą išeitų, kad veikia kažkur rajone stribų organizacija, kuri turi kažkiek tai narių, bet jų gretos dar gali pagausėti. Būtų labai įdomu sužinoti, kas tie stribai, kur ir ką jie veikia ir kodėl rajono vadai dėl tos problemos nesikreipia į Valstybės saugumo departamentą?

Bet skaitykim dar toliau: „…todėl reikia kelti dvasingumą ir tai priklauso nuo mūsų tarybos narių.“ O su tuo- jau stipriai pro šalį. Ir ačiū Dievui, kad  tokie dalykai būtent nepriklauso nei nuo mūsų valdžios, nei nuo Tarybos narių. O ir išvis manyčiau, kad tegul S.Vaičius nesirūpina mūsų dvasingumu, nes jam ne už tai algą mokam. Jei tokias kalbas varinėtų ne vicemeras, galėtum apsimesti negirdėjęs.
Bet ką jau padarysi, kad nelaimės kartais mus aplanko. Ir Kauną buvo tokia bėda ištikusi.

Vytautas Bulotas – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas

www.lsdps.lt

●Bedarbiai, nustatyta tvarka įsiregistravę darbo biržoje, kuriems darbo birža per 3 mėnesių laikotarpį negali pasiūlyti tinkamo darbo;

●Įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai, gavę įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir nustatyta tvarka įsiregistravę darbo biržoje;

●Bedarbiai ir įspėti apie atleidimą darbingo amžiaus darbuotojai, su kuriais sudaryta trišalė arba dvišalė profesinio mokymo ir pradėjimo dirbti savarankiškai sutartis.

Profesinis mokymas organizuojamas sudarant trišales ir dvišales sutartis.

 Trišalės sutartys sudaromos tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo.

Trišalės sutartys sudaromos dėl bedarbio įdarbinimo į laisvą darbo vietą ar įspėto apie atleidimą darbuotojo pasilikimo dirbti jo darbovietėje.

 Dvišalės sutartys sudaromos tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą darbuotojo.

Dvišalės sutartys sudaromos tuo atveju, kai profesinio mokymo organizavimo tikslas yra:

- nusiųsti bedarbius ar įspėtus apie atleidimą darbuotojus mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galės įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas;

- bedarbio ar įspėto apie atleidimą darbuotojo pradėjimas dirbti savarankiškai.

Teritorinė darbo birža minėtų trišalių ar dvišalių sutarčių pagrindu asmeniui išduoda mokymo kuponą, kuriuo įsipareigoja sumokėti asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą.

Darbo birža bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesiniam mokymui gali skirti ne daugiau kaip 6 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) arba 4800 Lt dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 MMA arba 2400 Lt kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.

Mokymosi laikotarpiu bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, mokama mokymo stipendija.

Išsamią informaciją apie profesinio mokymo organizavimą ir įgyvendinimą teikia Vilniaus teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyrius: Birutė Balčiūnaitė tel. (8 5) 272 5083, birute.balciunaite@ldb.lt,

Klientų aptarnavimo skyriai:

Vilniaus miesto: Salomėja Trinkūnienė, Ramutė Čėplienė; el. paštas: salomeja.trinkuniene@ldb.lt , ramute.cepliene@ldb.lt, (8 5) 272 5909, (8 5) 263 6191.

Vilniaus rajono: Vida Stasiūnienė, el. paštas: vida.stasiuniene@ldb.lt, tel. (8 5) 213 9826.

Trakų: Oksana Vičkačkienė,: oksana.vickackiene@ldb.lt, tel. (8 528) 55 470.

Šalčininkų: Liudmila Afanasjeva, el. paštas: liudmila.afanasjeva@ldb.lt, tel. (8 380) 51 215

Širvintų: Jolanta Bučienė, el. paštas: jolanta.buciene@ldb.lt, tel. (8 382) 52 652

Ukmergės: Zita Vasiliauskienė, el. paštas: zita.vasiliauskiene@ldb.lt, tel. (8 340) 62 374

Švenčionių: Aida Stelmokienė, el. paštas: aida.stelmokiene@ldb.lt, tel. (8 387) 68 217

www.ldf.lt

Šiandien, vasario 21 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) su darbdavių ir darbuotojų organizacijų vadovais pasirašė 20 finansavimo ir administravimo sutarčių dėl projektų, skirtų skatinti socialinį dialogą, įgyvendinimo. Kovo mėnesį veiklą pradedantys projektai bus finansuojami Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“.

Įgyvendinant šiuos projektus, socialiniai partneriai – profesinės sąjungos ir darbdaviai – bus skatinami ieškoti sutarimo ir įgyvendinti bendras priemones, kuriomis būtų užtikrintas darbuotojų ir įmonių prisitaikymas prie darbo rinkos pokyčių. Todėl bus skatinama pasirašyti kolektyvines sutartis, steigti saugos ir sveikatos komitetus įmonėse, kurti dvišales ir trišales tarybas bei komisijas savivaldybėse. Numatoma remti darbdavių ir darbuotojų organizacijų, taip pat dirbančiųjų mokymus apie darbuotojų teises ir pareigas, lanksčių ir šiuolaikinių darbo formų diegimo galimybes.

„Norime, kad ši priemonė – „Socialinio dialogo skatinimas“ – iš tiesų paskatintų realų socialinį dialogą tarp viešojo sektoriaus, verslo atstovų ir jų profesinių sąjungų. Tikimės, kad projektai prisidės prie socialiai atsakingų santykių tarp darbdavių ir darbuotojų kūrimo“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Planuojama, kad šiuose projektuose dalyvaus 532 organizacijos, iš jų –169 profesinės sąjungos. Projektai sudarys galimybes per 18 000 asmenų dalyvauti mokymuose. Numatoma, kad bus pasirašytos 253 įmonių kolektyvinės sutartys, įsteigti 128 saugos ir sveikatos komitetai, 49 dvišalės ar trišalės tarybos ar komisijos. Taip pat planuojama pasirašyti 32 teritorinės kolektyvines sutartis ir 16 šakos kolektyvinių sutarčių.

„Tai didelis iššūkis projektų vykdytojams, nes Lietuvoje kol kas pasirašyta tik viena šakos kolektyvinė sutartis tarp Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos“, – teigė ministras D. Jankauskas.

Tikimasi pasirašyti šakos kolektyvines sutartis tarp verslo darbdavių asociacijų ir šakinių profesinių sąjungų popieriaus gamybos, naftos produktų gamybos, chemijos pramonės, baldų gamybos ir kituose pramonės sektoriuose. Viešajame sektoriuje numatoma parengti ir pasirašyti bibliotekininkų, socialinių darbuotojų, švietimo, policijos ir kitų darbuotojų šakos sutartis.

Priemonės „Socialinio dialogo skatinimas“ tikslas – ugdyti darbdavių, darbdavių organizacijų ir jų asociacijų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų gebėjimus socialinės partnerystės srityje, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius bei visuomenę apie socialinio dialogo reikšmę.

Dvejų metų trukmės projektams įgyvendinti iš viso skirta iki 15 mln. litų ESF lėšų.

www.socmin.lt

Reorganizuojant įmonę darbo santykiai su darbuotojais tęsiasi, darbuotojai tęsia darbą po reorganizacijos liekančiame veikti juridiniame asmenyje. Pats reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš jų užimamų pareigų. Tik tuo atveju, jei pats juridinis asmuo priima sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų ir naikinamos kai kurių darbuotojų darbo vietos, darbuotojai įspėjami ir atleidžiami pagal DK 129 str., laikantis DK 130 str. nustatytos tvarkos bei išmokant išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo stažo toje įmonėje.

Pažymėtina, jog vien tik pats įmonės, įstaigos ir organizacijos reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš jų užimamų pareigų, todėl reorganizuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams darbo sutartyse turėtų būti įforminamas darbo santykių tęstinumas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kuriai pereina reorganizuotų juridinių asmenų teisės, pareigos ir turtas.

Tam tikrų darbo stažo skaičiavimo tvarkos taisyklių numato ir Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldy­bių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašas. Jo 6.1 p. nustato, jog į darbo stažą įskaitomas laikas dirbtas toje darbovietėje; ; įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbo stažui tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip pat kitoks įmonės, įstaigos, organizacijos teisinio statuso pasikeitimas, išskyrus likvidavimą, įtakos neturi;

Taigi, darbuotojų darbo stažas dėl reorganizacijos neturi nutrūkti, tačiau darbo sutartyse reikėtų daryti pakeitimus, nurodant reorganizaciją kaip pakeitimo pagrindą.

www.lsdps.lt

Diskusijos temos:
1. Lietuviška knyga ir ar spausdintos knygos išsaugojimas yra valstybės politikos vertas reiškinys;
2. Spausdintos periodikos situacija ir tendencijos;
3. PMV tarifo ,,už“ ir ,,prieš“ taikymo naujausių argumentų aptarimas;
4. Pozicijų suderinimas ir veiksmų išgryninimas dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo spaudai įvedimo.

Pasitarime kviečiami dalyvauti:
1. Lietuvos mokslo periodikos asociacijos Valdybos pirmininkė Eleonora Dagienė;
2. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų komisijos pirmininkas, XXVII Knygos mėgėjų draugijos narys prof. Arimantas Dumčius;
3. Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė dr. Erika Furman;
4. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius;
5. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas;
6. Vilniaus knygrišių gildijos pirmininkė Gražina Smaliukienė;
7. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Irena Smetonienė;
8. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Jolita Steponaitienė;
9. LŽS Senjorų klubo narys, socialinių mokslų daktaras Jonas Vėlyvis.

www.lpk.lt

Šalies mokytojai, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo nariai, rytoj rengia 2 val.  įspėjamąjį streiką.  Streike ketina dalyvauti maždaug ketvirtadalis mokyklų. Įspėjamojo streiko dokumentus pagal LR Darbo kodekso reikalavimus įregistravo apie 300 iš Lietuvoje esančių 1300 įstaigų, sakė protesto akciją rengiančios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Bet mokyklų gali būti ir daugiau, nes streikuoti pasirengusios ir mokyklos, kur nėra profesinių sąjungų.

Jo teigimu, tai visai neblogas skaičius, atsižvelgiant į visas dėtas pastangas užkirsti kelią streikui. „Skaičius pakankamas žinant, kiek bandyta gąsdinti ir klaidinti, – teigė A.Jurgelevičius. – Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad sprendžia profsąjungos keliamus klausimus, tačiau iš tiesų jie nesprendžiami, kaip kurie mokytojai tiki. Kai kuriuose miestuose merai, švietimų skyrių darbuotojai pasakė, kad streikų nebus. Dažnai mokyklų vadovai gąsdina, kad streikas sužlugdys mokymo procesą.“

LŠPS vadovas pripažino, kad bus savivaldybių, kurių pedagogai įspėjamajame streike nedalyvaus. Tačiau nurodyti šias savivaldybės jis atsisakė, teigdamas, kad tikslią informaciją galės pateikti tik po streiko.Kuriuo laiku streikuos, sprendžia pačios mokyklos. A.Jurgelevičiaus duomenimis, daugelis darbą nutraukti žada per pirmas dvi pamokas.

Vasario 9 dieną Vilniuje per LŠPS suvažiavimą pritarta, kad vasario 21 dieną dalyje šalies švietimo įstaigų vyktų įspėjamasis dviejų valandų streikas. Streikui pritarė per 15 tūkst. mokytojų.

Įspėjamojo streiko esmė –  solidariai priminti valdžiai, kad jie privalo atsižvelgti į mokytojų keliamus reikalavimus ir būtinumą kalbėtis su žmonėmis. Įspėjamojo streiko metu sutartą laiką bus nevykdoma tiesioginė profesinė veikla, pedagogų atveju – nevedamos pamokos.

Sausio 18-ąją profsąjunga Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai yra įteikusi reikalavimus keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis.

Visi konstruktyvūs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pasiūlymai bei argumentai keisti ar kaip nors švelninti esamą situaciją lieka neišgirsti. Į 2011 m. gruodžio 6 d. mitingo prie ŠMM dalyvių reikalavimus ministras G.Steponavičius vėl atsakė formaliu, nieko nesakančiu raštu, tuo aiškiai parodydamas, kad toliau laikysis savo politikos – vienašališkai, neatsižvelgdamas į mokytojų, jų atstovų ir kitų socialinių partnerių nuomonę, priiminės sprendimus, vedančius link mokytojų darbo sąlygų bloginimo ar net jų atleidimo.

Įvertindama šiuos faktus, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga vasario 21 d. visuose LŠPS miestų ir rajonų susivienijimuose rengia 2 val. įspėjamąjį streiką ir kviečia visus Lietuvos švietimo įstaigų pedagogus bei kitas švietimo sektoriaus profesines sąjungas jungtis prie keliamų LR Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai reikalavimų:

1. Nedelsiant inicijuoti esminius dabartinės švietimo įstaigų finansavimo tvarkos (mokinio krepšelio metodikos) pakeitimus, nes ji šiuo metu neatlieka savo pagrindinės funkcijos – efektyviai naudojant švietimui skirtas lėšas, gerinti ugdymo kokybę.
2. Atidėti Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos metmenų priėmimą iki tol, kol skaidriai sukurta darbo grupė paruoš alternatyvų dokumento projektą, kuris būtų suderintas su profesinėmis sąjungomis.
3. Koreguoti mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų nustatyta 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma, kas padidintų darbuotojų socialinį saugumą.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga kartu su LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimu siekia visomis teisinėmis priemonėmis apginti savo narių ir visų Lietuvos mokytojų teises bei teisėtus interesus, padėti jiems išsaugoti darbo vietas bei užtikrinti socialines garantijas.

Streikuojančio ženklas ČIA.

www.svietimoprofsajunga.lt